Domina NT sodų bendrijoje? Sužinokite sodų bendrijų privalumus ir trūkumus

Sodų bendrija yra juridinis asmuo, todėl nesunku suskaičiuoti, kiek jų yra aplink pagrindinius Lietuvos miestus. Rekvizitai.lt duomenimis, Vilniuje yra 368 sodininkų bendrijos. Dar 115 yra Vilniaus rajone. Kaune sodų bendrijų kiek mažiau – 45 ir dar 161 Kauno rajone. Akivaizdu, kad pasirinkimas – pakankamai didelis, jei sugalvojote įsigyti namą sodų bendrijoje.

Kokie sodų bendrijos pliusai ir minusai?

Sodų bendrijos minusai

Pradėkime nuo blogų naujienų. Tiesa, ne visos jos yra tokios jau ir blogos ilgesniu laikotarpiu…

Ribotas žemės sklypo dydis. Sodininkų bendrija yra gyvenamosios paskirties sklypas, sudalintas į mažesnius sklypelius po 6-8 arus. Retais atvejais sodų bendrijose galima rasti 10 arų sklypus. Tie sodininkai, kurie nori erdvesnio sklypo yra priversti pirkti iš karto du sklypus šalia vienas kito, jei tai įmanoma. Aišku, reikia turėti omenyje, kad tai gali būti laikoma kaip du atskiri sklypai, o tai reiškia, kad reikės mokėti SB nario mokestį kaip už du atskirus sklypus. Kai kam tai gali pasirodyti rimta problema.

 

Daugiau skaitykite: https://www.brokeris-vilniuje.lt/l/domina-nt-sodu-bendrijoje-suzinokite-sodu-bendriju-privalumus-ir-trukumus/

Vienur – galima, kitur – draudžiama

ar visose sodų bendrijų teritorijose galima tai daryti. Klausė, kaip yra, jeigu bendrija – miesto ribose ir ne, kokia yra tvarka ir kokie teisiniai dokumentai ją reglamentuoja.

Vienas iš tokių dokumentų, anot atsakymą pateikusių Aplinkos ministerijos specialistų, yra Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Dėmesį reikėtų atkreipti į jo 20 straipsnį, kurio 3-ioje dalyje sakoma, kad draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ nustatyti reikalavimai.

„Pagal jų 5 punktą draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą tam nustatytose vietose)“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Daugiau skaitykite: http://valstietis.lt/naujienos/patarimai/vienur-galima-kitur-draudziama/

Greičio mėgėjus „pažabos“ žydintys vazonai?

Į Saugaus eismo komisiją (SEK) vienas pirmųjų kreipėsi Dainius L. Jis teiravosi, ar yra galimybė grąžinti pėsčiųjų perėją Ateities ir Panerių gatvių sankirtoje. Nuspręsta, kad būtinybės tą padaryti nėra. Ir ne tik dėl nedidelio pėsčiųjų srauto, bet ir dėl to, jog nežymėtus praėjimus rekomenduoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip bebūtų keista, bet žmogus, užlipęs ant perėjos, kartais praranda budrumą…

SEK parašė sodininkų bendrijos „Posūkis-1“ (Krėslynų k., Užusalių sen.) pirmininkas, kuris informavo, kad „Posūkis-1“ visuotiniame susirinkime nutarta kreiptis į SEK dėl greičio slopinimo įrenginių ties „Posūkis-1“ ribomis. Pagrindinė – Kaštonų – gatvė dviejose vietose kertasi su Senojo Kauno keliu (pagrindine gatve). Pasak pirmininko, šiemet pavasarį autoįvykio metu buvo sužeista mergaitė. Vairuotojai važiuoja viršydami saugų greitį, tad minėti įrenginiai yra reikalingi, siekiant išvengti panašių nelaimių.

 

Daugiau skaitykite: http://www.aliojonava.lt/story/2934/greicio-megejus-pazabos-zydintys-vazonai

Į karo lauką primenančius konfliktus soduose įtrauktas ir žinomas žurnalistas

Vieni didžiausių šalyje sodų masyvai – pakaunėje. Dar sovietmečiu įkurtų vasarviečių savininkai dabar skirtingai naudojasi savo turtu, todėl bendrijų pirmininkams nelengva suderinti visų interesus. Ginčų tarp kaimynų kyla net dėl kreivai numinto tako. Konfliktai jau ne vienus metus verda ir Lepšiškių sodininkų bendrijoje. Čia savo sklypus turintis bendrijos narys Vytautas Šalomskas ir pirmu smuiku konflikte griežianti jo sugyventinė Albina Adomonienė bylinėjasi su bendrijos pirmininku Ričerdu Gerve. Porai ir dar vienam bendrijos nariui Broniui Mickėnui netinka, kad reikia mokėti kai kuriuos mokesčius, taip pat įtartina, kad, jų teigimu, sodininkų bendrijos pirmininkas dirba neimdamas atlygio. R.Gervė mano, kad šie žmonės nori užimti pirmininko vietą, todėl bando jį apjuodinti. Į nesantaikos epicentrą įtrauktas net šioje bendrijoje gyvenantis žurnalistas Juras Jankevičius, į bendrijos narių susirinkimus kviečiama policija.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/07/17/news/i-karo-lauka-primenancius-konfliktus-soduose-itrauktas-ir-zinomas-zurnalistas-11082454/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Papildomų lėšų sodo keliams tvarkyti nusipelnė tik „Aušra“

Šilutės savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Oželis pasakoja, kad tokia paramos savivaldybėms programa – dalykas visai naujas, įgyvendinamas tik pirmus metus. Prašymus dėl sodininkų bendrijų kelių finansavimo savivaldybės turėjo pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai iki šių metų kovo 15 d. Keliams, kurių remontui buvo galima prašyti tų lėšų, jau turėjo būti parengtos bylos, jie turėjo būti įregistruoti Registrų centre. O tada Savivaldybės taryba tuos kelius galėjo perimti į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, ir tik tokiems keliams buvo leista prašyti lėšų.

Visas šias procedūras buvo atlikusi tik „Aušros“ sodų bendrija, ir padarė tai savo iniciatyva prieš kelis metus. Todėl ši bendrija galėjo pretenduoti į naują valstybės paramos formą – savo „Aušros“ gatvei gaus 79 000 eurų. Tiesa, dar tiek pat teks pridėti Savivaldybei iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Už visus šiuos pinigus bus išasfaltuota beveik kilometro ilgio gatvės atkarpa. Pasak M. Oželio, tai bus kapitalinis gatvės remontas. Realūs darbai turėtų prasidėti jau rugsėjį.

Be to, šiemet jau Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos sudaryti komisiją, į kurią be kitų specialistų bus įtraukti visų sodininkų bendrijų pirmininkai. Toji komisija apžiūrės visų bendrijų pagrindinius kelius, ir nuspręs, kuriuos iš jų galima įtraukti į tą sąrašą, Savivaldybė, pasak M. Oželio, imsis ir iniciatyvos sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tad kitais metais jau bus galima prašyti lėšų didesnei daliai sodų kelių, nes programą pažadėta tęsti.

 

Daugiau skaitykite: http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=21909

SODININKŲ BENDRIJOS LAIKOSI ANT BRANDŽIŲ PEČIŲ

Lietuvoje sovietiniais metais kiekvienas miestas ar miesto tipo gyvenvietė turėjo kolektyvinius sodus. Šiais laikais jie pervardyti sodininkų bendrijomis.

 

„Klevo“ sodininkų bendriją nesunku pasiekti ir iš miesto centro. Reikia keliauti tiesiai Vytauto gatve, pro miesto kapines, Pyragių ežero link, ir kairėje pėsčiųjų bei dviratininkų kelio pusėje prieisime miestelėnų sodus.

„Klevo“ sodininkų bendrijos susirinkimas vyko tradicinėje vietoje – prie vandentiekio bokšto. Čia savo reikalų aptarti sueina ir kaimyninio „Silikato“ bendrijos sodininkai. Abi bendrijas skiria tik pagrindinis kelias.

Plačiau skaitykite rugpjūčio 3 d. „Kupiškėnų mintyse“